Seminarai ir konferencijos, aibė nuotolinių mokymų, nuo saviugdos knygų lūžtančios knygynų lentynos, savaitgalio stovyklos ir asmeniniam tobulėjimui skirti podkastai – panašu, kad nemažai daliai lietuvių asmeninis tobulėjimas pastaraisiais metais tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi.
Tą patvirtina ir tyrimai. Nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų nuolat mokosi naujų dalykų ir siekia tobulėti.
Ilgametę praktiką turintis psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis pastebi, kad Lietuvos gyventojai vis labiau domisi psichologinėmis ir psichoterapinėmis temomis.
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų ir paleidžia dūdas, rėkdamas, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio jam neduosite? Ar vis dėlto pratrūksite ir apšauksite vaiką, išvadindami jį neklaužada lepūnėliu ir liepsite tučtuojau nusiraminti?
Tokios ir panašios situacijos turbūt daugeliui tėvų iki skausmo pažįstamos. Neretai mums pristinga kantrybės ir apšaukiame savo vaikus, pasiduodami mus užvaldančioms emocijoms, o po to graužiamės. Ką daryti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, kokios yra giluminės tėvų nesusivaldymo priežastys ir kaip jas įveikti? Apie tai kalbamės su nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ lektore, vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe.
Studijoje – vaikų ir paauglių psichologė Ieva Šuipė.
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų ir paleidžia dūdas, rėkdamas, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje.
Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio jam neduosite? Ar vis dėlto pratrūksite ir apšauksite vaiką, išvadindami jį neklaužada lepūnėliu ir liepsite tučtuojau nusiraminti?
Tokios ir panašios situacijos turbūt daugeliui tėvų iki skausmo pažįstamos. Neretai mums pristinga kantrybės ir apšaukiame savo vaikus, pasiduodami mus užvaldančioms emocijoms, o po to graužiamės. Ką daryti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, kokios yra giluminės tėvų nesusivaldymo priežastys ir kaip jas įveikti? Apie tai kalbamės su nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ lektore, vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų ir paleidžia dūdas, rėkdamas, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio jam neduosite? Ar vis dėlto pratrūksite ir apšauksite vaiką, išvadindami jį neklaužada lepūnėliu ir liepsite tučtuojau nusiraminti?
Tokios ir panašios situacijos turbūt daugeliui tėvų iki skausmo pažįstamos. Neretai mums pristinga kantrybės ir apšaukiame savo vaikus, pasiduodami mus užvaldančioms emocijoms, o po to graužiamės. Ką daryti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, kokios yra giluminės tėvų nesusivaldymo priežastys ir kaip jas įveikti? Apie tai kalbamės su nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ lektore, vaikų ir paauglių psichologe Ieva Šuipe.
Vasarį parduotuvių lentynos nusidažo ryškiai raudona spalva, restoranai kviečia suskubti rezervuoti staliukus, o įsimylėjėliai suka galvas, kaip originaliai pasveikinti savo antrąją pusę – artėja Šv. Valentino diena. Vis dėlto santykių ekspertai tikina, kad romantiškus santykius puoselėjančioms poroms Šv. Valentino dienos geriau nešvęsti.
„Specialiai per Šv. Valentino dieną nieko nedarykite – švęskite vieną dieną prieš, kad žmogus pasijaustų svarbus ne dėl to, kad kalendoriuje yra tam tikra diena, o dėl to, kad jis yra brangus. Aišku, smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tai padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną“, – rekomendacija dalijasi asmeninių santykių terapeutė Daiva Babilevičienė...
Vasario mėnesį parduotuvių lentynos nusidažo ryškiai raudona spalva, restoranai kviečia suskubti rezervuoti staliukus, o įsimylėjėliai suka galvas, kaip originaliai pasveikinti savo antrąją pusę – visa tai primena, kad artėja Valentino diena. Vis tik specialistai tikina, kad romantiškus santykius puoselėjančioms poroms vasario 14-osios geriau nešvęsti.
„Specialiai per Valentino dieną nieko nedarykite – švęskite vieną dieną prieš, kad žmogus pasijaustų svarbus ne dėl to, jog kalendoriuje yra tam tikra diena, o dėl to, kad jis yra brangus. Aišku, smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tam padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną“, – atsiųstame pranešime spaudai rekomendacija dalinasi asmeninių santykių terapeutė D. Babilevičienė...
Vasario mėnesį parduotuvių lentynos nusidažo ryškiai raudona spalva, restoranai kviečia suskubti rezervuoti staliukus, o įsimylėjėliai suka galvas, kaip originaliai pasveikinti savo antrąją pusę – visa tai primena, jog artėja Valentino diena. Vis tik nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ vadovas Mindaugas Pozingis ir asmeninių santykių terapeutė, lektorė Daiva Babilevičienė tikina, jog romantiškus santykius puoselėjančioms poroms vasario 14-osios geriau nešvęsti.
„Specialiai per Valentino dieną nieko nedarykite – švęskite vieną dieną prieš, kad žmogus pasijaustų svarbus ne dėl to, jog kalendoriuje yra tam tikra diena, o dėl to, kad jis yra brangus. Aišku, smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tam padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną“, – rekomendacija dalinasi asmeninių santykių terapeutė D. Babilevičienė.
Vasario mėnesį parduotuvių lentynos nusidažo ryškiai raudona spalva, restoranai kviečia suskubti rezervuoti staliukus, o įsimylėjėliai suka galvas, kaip originaliai pasveikinti savo antrąją pusę – visa tai primena, jog artėja Valentino diena. Vis tik nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ vadovas Mindaugas Pozingis ir asmeninių santykių terapeutė, lektorė Daiva Babilevičienė pranešime žiniasklaidai tikina, jog romantiškus santykius puoselėjančioms poroms vasario 14-osios geriau nešvęsti.
„Specialiai per Valentino dieną nieko nedarykite – švęskite vieną dieną prieš, kad žmogus pasijaustų svarbus ne dėl to, jog kalendoriuje yra tam tikra diena, o dėl to, kad jis yra brangus. Aišku, smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tam padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną“, – rekomendacija dalinasi asmeninių santykių terapeutė D. Babilevičienė.
Ar kada nors darbe esate ištarę žodžius „mirsiu iš nuobodulio“? Pasirodo, jis nėra toks hiperbolizuotas. Karjeros mentorės Giedrė Žentelytė-Linkienė ir Indrė Globė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ tikina, kad nuobodulys kaip ir perdegimas turi atsėlina nejučia ir turi didžiules pasekmes mūsų organizmui nei psichinei sveikatai.
žmonių šiame pasaulyje pridėję ranką prie širdies galėtų pasakyti „aš myliu savo darbą, matau jame prasmę ir esu laimingas jį dirbdamas“? Daugybė skundžiasi nuobodžiomis pareigomis, kurios nesuteikia galimybių realizuoti savo talentus ir atsiskleisti. Tuomet darbas ima varginti, net paprasčiausios užduotys išsunkia visas jėgas. Nebelieka motyvacijos dirbti bei noro sutarti su kolegomis ir vadovais. Prasideda konfliktai ir mintys apie karjeros pokyčius. Jei taip nutiko, galima įtarti, kad kamuoja nuobodulio darbe (angl. boreout) sindromas.
Apie šią būseną, jos priežastis ir galimus sprendimus kalbamės su nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ lektorėmis – sąmoningos karjeros mentore, ICF ACC koučere Indre Globe bei karjeros mentore, ICC sertifikuota koučere Giedre Žentelyte-Linkiene.
Kiek žmonių šiame pasaulyje pridėję ranką prie širdies galėtų pasakyti „aš myliu savo darbą, matau jame prasmę ir esu laimingas jį dirbdamas“? Daugybė skundžiasi nuobodžiomis pareigomis, kurios nesuteikia galimybių realizuoti savo talentus ir atsiskleisti.
Tuomet darbas ima varginti, net paprasčiausios užduotys išsunkia visas jėgas. Nebelieka motyvacijos dirbti bei noro sutarti su kolegomis ir vadovais. Prasideda konfliktai ir mintys apie karjeros pokyčius. Jei taip nutiko, galima įtarti, kad kamuoja nuobodulio darbe (angl. boreout) sindromas.
Apie šią būseną, jos priežastis ir galimus sprendimus kalbamės su nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ lektorėmis – sąmoningos karjeros mentore, ICF ACC koučere Indre Globe bei karjeros mentore, ICC sertifikuota koučere Giedre Žentelyte-Linkiene.
Kiek žmonių šiame pasaulyje pridėję ranką prie širdies galėtų pasakyti „aš myliu savo darbą, matau jame prasmę ir esu laimingas jį dirbdamas“? Daugybė skundžiasi nuobodžiomis pareigomis, kurios nesuteikia galimybių realizuoti savo talentus ir atsiskleisti. Tuomet darbas ima varginti, net paprasčiausios užduotys išsunkia visas jėgas. Nebelieka motyvacijos dirbti bei noro sutarti su kolegomis ir vadovais, rašoma nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ pranešime žiniasklaidai.
Prasideda konfliktai ir mintys apie karjeros pokyčius. Jei taip nutiko, galima įtarti, kad kamuoja nuobodulio darbe (angl. boreout) sindromas.
Apie šią būseną, jos priežastis ir galimus sprendimus kalba su nuotolinių mokymų platformos lektorės – sąmoningos karjeros mentorė, ICF ACC koučerė Indrė Globė bei karjeros mentorė, ICC sertifikuota koučerė Giedrė Žentelytė-Linkienė.
Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso. Kas antra moteris ir kas trečias vyras sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tą rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. Kuo žalinga tokia savijauta ir gyvensena? Kaip ištrūkti iš užburto rato? Pokalbis apie tai su psichologe Ieva Aukštuolyte, koučere, nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ vadove Lolita Paragyte-Agejeva bei Vilniaus universiteto profesoriumi Albertu Skurvydu – laidoje.
65 proc. lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso: 25 proc. gyventojų disbalansą jaučia beveik visada arba dažnai, o 40 proc. – kartais. Kas antra moteris ir 35 proc. vyrų sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tokius duomenis atskleidė nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Kalbėdama apie Lietuvos gyventojų balanso trūkumo priežastis psichologė Ieva Aukštuolytė atkreipia dėmesį, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje aukštinami pasiekimai ir statusas.
65 proc. lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso: 25 proc. gyventojų disbalansą jaučia beveik visada arba dažnai, o 40 proc. – kartais. Kas antra moteris ir 35 proc. vyrų sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tokius duomenis atskleidė nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Asmenybė Kalbėdama apie Lietuvos gyventojų balanso trūkumo priežastis, psichologė Ieva Aukštuolytė atkreipia dėmesį, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje aukštinami pasiekimai ir statusas.